Lietuvių kalbos sinonimų žodynas. 2014.
įnoringas — įnorìngas, a adj. (1) J, įnoringas (1) BŽ438 1. BŽ196 aikštingas, gižlus: Ligonis lengvai susijaudina, yra įnoringas rš. Gydytoja staiga suprato, kad turi reikalą su įnoringu pacientu sp. Jinai buvo neįnoringa ir atlaidžiai žiūrėjo į žmones rš.… … Dictionary of the Lithuanian Language
įnoringas — įnori̇̀ngas, įnori̇̀nga bdv. Võs sutvárdžiau įnori̇̀ngą vai̇̃ką … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
ekscentriškas — eksceñtriškas, a adj. (1) TrpŽ 1. rš žr. ekscentrinis. 2. paremtas dideliais garsiniais arba regimaisiais kontrastais, keistomis, juokingomis priemonėmis: Eksceñtriškas numeris cirke DŽ. 3. DŽ nepaprastas, keistas, įnoringas. eksceñtriškai adv … Dictionary of the Lithuanian Language
gaižus — gaižùs, ì adj. (4) 1. negardžiai rūgštus, kartus, aitrus, gailus; šleikštus: Gaiži sula rš. Gaĩžūs dūmai, obaliai, t. y. kartūs, gailūs J. Verėnas, sviestas gaižùs, t. y. pakartęs J. Bulbės gaĩžios, kailraugiu įrūgusios J. Duona gaižì J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
giežlus — giežlus, i adj. GŠ88 atkaklus, įnoringas … Dictionary of the Lithuanian Language
gramus — gramùs, ì adj. (4) 1. BŽ438 įnoringas, ūpingas. 2. Š dailus, grakštus … Dictionary of the Lithuanian Language
išmislingas — ×išmislìngas, a adj. (1) NdŽ 1. sumanus, išradingas:. Išmislingas vyras daug ką sugalvodavo ir padirbdavo rš. Už visokius amatninkus ji išmislingiausia rš. 2. BŽ439 fantastiškas, keistas, nepaprastas; keistabūdis, įnoringas: Jis (ponas),… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaprizingas — kaprizìngas, a adj. (1) turintis kaprizų, įnoringas: Ji labai pikta, kaprizinga ir nepaklusni rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kivirčnas — kivir̃čnas, à adj. (4) aikštingas, įnoringas: Kivirčnì tėvai ant šeimynos: tai šiuomi, tai tuomi vis neprikankinti J … Dictionary of the Lithuanian Language
kivirčnus — kivirčnùs, ì adj. (4) mėgstantis bartis, įnoringas: Ans baisiai kivirčnùs KlvrŽ. Su pačiu kelmu tu esi kivirčnùs žmogus Krt … Dictionary of the Lithuanian Language
nikingas — nìkingas, a adj. (1) greit įsižeidžiantis, užpykstantis; kaprizingas, aikštingas, įnoringas: Su anuo ne teip greitai susišnekėsi – ans nìkingas kai biesas Škn. Nikingas jūso vaikas Šts. I žmogus kitas nìkingas y[ra] Lž … Dictionary of the Lithuanian Language
